- veselninkas
- ×vesélninkas (-nykas KŽ, Alvt, Vrb, Skrb, Ut; M), -ė (l. weselnik) smob. (1) NdŽ, KŽ, veselniñkas (2) NdŽ, KŽ, DūnŽ, Žr, Akm; L, Rtr, FrnW 1. Skd vestuvininkas, vestuvių dalyvis: Svotas prašo, kad ateitų visi vesélnykai Zt. Iš jaunojo pusės nebūs galiama daugiau kaip dvigubai veselniñkų bevežties Tl. Vesélnykai tokią torielką pinigų pridėj[o] Žrm. Ta įduos veselniñkams, numie ka važiuos, pyrago Klk. Baigiantis veselijai vesélninkai siausdami ir štukavodami karia piršlį už melagystes JR71. 2. KŽ pasilinksminimo dalyvis.
Dictionary of the Lithuanian Language.